Iš proto vedantis pojūtis
Žinote tą siaubingą jausmą, kai stipriai niežti, tačiau kasymasis nepadeda? Niežėjimas – rimta problema, kuri dar nėra iki galo ištirta.
Sunkiausiai būna naktį, kai nėra kitų dirgiklių ir visas dėmesys sutelktas į vienintelį, iš proto vedantį pojūtį.
Dažniausios niežtinčios odos ligos – tai alerginis kontaktinis dermatitas, atopinis dermatitas, dilgėlinė, raudonoji kerpligė, pūslinis pemfigoidas, herpiškasis dermatitas, grybelinės ligos, polimorfinis šviesos bėrimas, odos sausmė.
Yra daug vidaus organų ligų ir patologinių būklių, kurias lydi niežėjimas.
Taip pat įkyrus niežulys vargina dėl vabzdžių įkandimų.
Niežulys ir niežėjimas ne tas pats. Odos ligų specialistai skiria niežėjimą ir niežulį:
Niežėjimas – odos pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Tai tarsi apsauginė reakcija.
Odos niežulys – tai niežėjimo ir odos pažeidimų, kurie atsiranda dėl kasymosi, derinys.
Nuo ko taip niežti?
Sausa oda (kserozė; oda sausėja dėl aplinkos faktorių – karščio, šalčio, drėgmės, ilgalaikio buvimo patalpose su centriniu šildymu ar kondicionieriaus vėdinimu, pernelyg dažnai prausiantis).
Odos ligos ir bėrimai (egzema (dermatitas), žvynelinė, niežai, vėjaraupiai, dilgėlinė, utėlėtumas sukelia tam tikrų kūno vietų niežėjimą, kurį lydi odos paraudimas, sudirginimas, pleiskanojimas ir pūslelių atsiradimas).
Vidaus organų ligos (kepenų ligos, celiakija (alergija grūdams), inkstų funkcijos nepakankamumas, geležies stokos mažakraujystė, skydliaukės problemos ir navikinės ligos – leukemija, limfoma, sukelia niežulį visame kūne, oda iš pažiūros gali atrodyti nepakitusi).
Nervų sistemos sutrikimai (išsėtinė sklerozė (galvos ir nugaros smegenyse formuojasi patologinės sankaupos), cukrinis diabetas (jis pažeidžia kraujagysles, todėl sutrinka audinių ir nervų mityba), periferinių nervų pažeidimai ir juostinė pūslelinė).
Sudirginimas ir alerginės reakcijos (vilna, cheminės medžiagos, muilas ir kitos medžiagos gali sudirginti odą ir sukelti niežėjimą; kartais tam tikros medžiagos sukelia alergines reakcijas, pavyzdžiui, kontaktas su gebenės nuodais arba kosmetikos priemonės, maisto alergenai).
Medikamentai (galimos odos reakcijos su antibiotikais, priešgrybeliniais vaistais arba narkotiniais nuskausminamaisiais vaistais).
Nėštumas (kai kurios moterys nėštumo metu skundžiasi niežuliu, ypač pilvo, šlaunų, krūtų, rankų srityse, o gretutinės odos ligos tokį niežulį dar padidina).
Psichologinės ligos (nutukimas, šizofrenija, artefaktinis dermatitas).
Taip pat odos niežėjimą gali sukelti odos senėjimo procesai, vabzdžių įgėlimai, augalų nuodai, saulės nudegimai.
Pavojai tykantys vasarą…
Vasara visada asocijuojasi su atostogomis, jūra ir kaitria saule. Tačiau saulė gali padaryti ir žalos mūsų odai. „Nudegimai” saulėje pasireiškia paraudusia ir šiek tiek patinusia oda dėl per ilgo buvimo saulėje ir jos skleidžiamų ultravioletinių spindulių (UV) poveikio. Soliariumai taip pat gali sukelti nudegimą, nes juose naudojami UV spinduliai.
Taip pat gamtoje yra gausu mums įkąsti galinčių vabzdžių.Vabzdžių kategorijos:
– nuodingi (bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės)
– nenuodingi (uodai, musės, blakės, utėlės).
Ką labiau „myli“ uodai
- Apie 20 proc. žmonių dėl uodų kenčia labiau, nei kiti.
- Jei prakaituodami išskiriate daugiau pieno rūgšties, tikimybė būti sugeltiems taip pat didesnė.
- Kuo prakaitas senesnis, tuo jis patrauklesnis uodams.
- Mėgstančius alų (↑T°, alkoholis prakaite).
- Stambesniuosius.
- Nėščiąsias .
- Uodus traukia aukštesnė kūno temperatūra.
- I kraujo grupę turinčius žmones sugelia 2 kartus dažniau, nei tuos, kurių grupė III.
- II kraujo grupė – dar mažiau patraukli uodams, nei III.
- 85 proc. žmonių išskiria cheminę medžiagą, kuri leidžia uodams nustatyti jų kraujo grupę. Didesnė tikimybė, kad vabzdžiai persekios šiuos žmones, o ne 15 proc., kurių organizmai medžiagos neišskiria.
Kodėl niežti?
Uodai kanda visi panašiai, tačiau skiriasi žmonių organizmo reakcijos į šiuos įkandimus. Į alergiją linkę žmonės sureaguoja labai skaudžiai, kiti – mažiau. Taigi vienam gali iššokti didžiausias niežtintis gumbas, o kitam atsiras tik nedidelė dėmelė. Beje, kai kanda uodas, mes visada jaučiame, nes jis, kitaip nei erkė, nenaudoja nuskausminamųjų medžiagų, tačiau palieka savo baltyminius produktus, kurie iš karto stipriau ar silpniau ima veikti kaip alergenas. Būtent todėl įkandimo vietoje visada atsiranda paraudimas.
Įkandus uodui ar kitam vabzdžiui negalima kasyti niežtinčios vietos, nes taip alergenas pasiskirsto toliau, niežti dar labiau, dėl įdrėskimų gali kilti infekcija.
Patikimas antihistamininis vaistas – „Grivix” gelis
„Grivix” gelis veiksmingai mažina įvairių priežasčių sukeltą niežulį ir odos dirginimą. Gelio sudėtyje esančios pagalbinės medžiagos lengvina veikliųjų medžiagų įsiskverbimą į odą todėl niežulys ir dirginimas susilpnėja jau per kelias minutes.
Kas dirgina mūsų odą ir kaip ją nuraminti
Niežulys įveikiamas!
Atšilus orams atsiranda ir galimybė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių poilsiaujant gryname ore. Saulės vonios, pramogos gamtoje, nerūpestingai praleistas laikas, vakarojimas iki paryčių – kam galėtų nepatikti vasaros teikiami privalumai? Nenuostabu, kad dažnas iš mūsų taip atsipalaiduojame, kad visiškai prarandame budrumą.
Nusprendžiame vakarą praleisti prie ežero, bet apie būsimą uodų ataką nepagalvojame. Bet juk uodai gali sugadinti net patį maloniausią vakarą! Besilepindami saulės spinduliais pamirštame apie nudegimo saulėje galimybę. Kartais atsargumą prarandame net ir atlikdami kasdienius buitinius darbus: pavyzdžiui, netyčia nusideginame prisilietę prie garuojančio puodo ar karšto lygintuvo. O kur dar daugybė situacijų, kurias iš anksto suplanuoti sunku – tarkime, netikėtai atsiradęs alerginis bėrimas… Kiekvienas yra patyręs tą kankinantį niežėjimo jausmą, o kasymasis ne tik nepadeda jo numalšinti, bet ir gali sukelti nepageidaujamų padarinių. Todėl yra svarbu žinoti, kas gali sudirginti mūsų odą ir kaip ją nuraminti.
Vabzdžių įkandimai, įgėlimai. Vasarą dažnai mėgaujamės iškylomis į gamtą, tačiau nuostabų laiką apkartina kraujasiurbiai vabzdžiai. Labiausiai paplitusių miško uodų įkandimai yra skausmingi, sukelia niežulį, oda aplink įkandimo vietą patinsta, parausta. Žmones taip pat puola įvairūs mašalai, sparvos, kurių įkandimai sukelia deginantį skausmą, niežėjimą, įkandimo vietoje atsiranda papulė, kartais net pūlinys, žaizdos ilgai negyja. Širšių, bičių įgėlimai sukelia aštrų skausmą, įgėlimo vieta patinsta, parausta.
Augalai. Jau ankstyvoje vaikystėje tenka susipažinti su Lietuvoje plačiai paplitusia dilgėle. Šis augalas yra vertinamas dėl naudingųjų savybių, tačiau visus dilgina vienodai: kai prisiliečiame prie dilgėlės, labai smailūs jos plaukeliai įduria į odą ir nulūžta, o per žaizdelę patenka smarkiai odą dirginanti rūgštis. Panašiai odą suerzinti gali ir pomidorai, kurių pažeisti plaukeliai prasprogsta ir išskiria specialų skystį. Po susidūrimų su šiais ir kitais nuodingais augalais, kaip varpotoji juodžolė, dar vadinama meškauoge, sparčiai plintantis Lietuvoje Sosnovskio barštis, rūta, oda suerzinama, parausta, pradeda niežėti. Jautresnę odą gali sudirginti ir tokios gana įprastos gėlės kaip hiacintai, narcizai ar puansetijos.
Alergija. Įvairiomis alergijomis žmonės serga vis dažniau. Alergija – tai perdėtas, sustiprintas organizmo atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą. Tai gali būti maistas, žiedadulkės, įvairios cheminės medžiagos. Alergenui patekus į organizmą, alergija gali pasireikšti įvairiai: odos paraudimu, niežėjimu, spuogelių atsiradimu. Sunkios alerginės reakcijos kelia pavojų gyvybei, todėl pasireiškus anafilaksinio šoko požymiams, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Saulė. Suprantama, visi esame išsiilgę saulės ir pirmiesiems jos spinduliams dosniai atidengiame kūną. Tačiau pamirštame, kad pavasario saulė tik atrodo ne tokia karšta, tuo labiau, kad iš po žiemos mūsų oda yra jautresnė. Tad dažnai pirmieji mėgavimaisi saulės spinduliais baigiasi odos nudegimu, ji tampa šilta, raudona, patinusi, jaučiamas perštėjimas.
Visų šių situacijų palydovas – įkyrus, erzinantis niežulys, ilgam sugadinantis nuotaiką. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių kyla odos niežulys, svarbu kuo mažiau kasyti niežtinčią vietą, antraip susidarys toks užburtas ratas: pasikasę sudirginsime odoje esančias nervų galūnėles, dėl to jos taps dar jautresnės ir dar labiau norėsis kasytis. Todėl, kad vasaros malonumai neapkarstų, geriau iš anksto savo namų vaistinėlę papildyti reikiamomis priemonėmis.
Kaip padėti sudirgintai odai
Jei jums įgėlė bitė ar širšė, visų pirma reikia atsargiai pašalinti geluonį, taip mažiau nuodų pateks į organizmą. Sugeltą ar įkąstą vietą reikia pašaldyti, tai sumažins skausmą ir patinimą. Šaldymas šiek tiek nuramins ir augalų paveiktą bei saulėje nudegusią odą, tačiau nenumalšins niežulio. Tuo metu, kai sudirgintą odą kasomės, jaučiame malonumą, tačiau palengvėjimas būna trumpas. Niežuliui mažinti ir uždegimui malšinti specialistai pataria naudoti antihistamininius tepalus. Tad tiek namų vaistinėlėje, tiek leidžiant laiką gamtoje, verta turėti antihistamininio gelio „Grivix“. Gelis vartojamas, jei reikia malšinti niežulį, susijusį su vabzdžių įkandimu, dilgėline, odos išbėrimu, saulės ar kitokių priežasčių sukeltu paviršiniu (I laipsnio) odos nudegimu. „Grivix“ gelio sudėtyje esanti veiklioji medžiaga dimetindenas blokuoja histamino, t.y. medžiagos, alerginės reakcijos metu išsiskiriančios iš audinių, poveikį, todėl efektyviai malšina niežulį, mažina patinimą, nuramina sudirgusią odą. Gelio poveikis yra greitas todėl niežulys ir dirginimas susilpnėja jau per kelias minutes. Gelis tinka visai šeimai.