Niežulys

Iš proto vedantis pojūtis

Žinote tą siaubingą jausmą, kai stipriai niežti, tačiau kasymasis nepadeda? Niežėjimas – rimta problema, kuri dar nėra iki galo ištirta. Sunkiausiai būna naktį, kai nėra kitų dirgiklių ir visas dėmesys sutelktas į vienintelį, iš proto vedantį pojūtį.

Dažniausios niežtinčios odos ligos – tai alerginis kontaktinis dermatitas, atopinis dermatitas, dilgėlinė, raudonoji kerpligė, pūslinis pemfigoidas, herpiškasis dermatitas, grybelinės ligos, polimorfinis šviesos bėrimas, odos sausmė. Yra daug vidaus organų ligų ir patologinių būklių, kurias lydi niežėjimas. Taip pat įkyrus niežulys vargina dėl vabzdžių įkandimų.

Niežulys ir niežėjimas ne tas pats. Odos ligų specialistai skiria niežėjimą ir niežulį:
Niežėjimas – odos pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Tai tarsi apsauginė reakcija.
Odos niežulys – tai niežėjimo ir odos pažeidimų, kurie atsiranda dėl kasymosi, derinys.
niezulys

Nuo ko taip niežti?

  • Sausa oda (kserozė; oda sausėja dėl aplinkos faktorių – karščio, šalčio, drėgmės, ilgalaikio buvimo patalpose su centriniu šildymu ar kondicionieriaus vėdinimu, pernelyg dažnai prausiantis).
  • Odos ligos ir bėrimai (egzema (dermatitas), žvynelinė, niežai, vėjaraupiai, dilgėlinė, utėlėtumas sukelia tam tikrų kūno vietų niežėjimą, kurį lydi odos paraudimas, sudirginimas, pleiskanojimas ir pūslelių atsiradimas).
  • Vidaus organų ligos (kepenų ligos, celiakija (alergija grūdams), inkstų funkcijos nepakankamumas, geležies stokos mažakraujystė, skydliaukės problemos ir navikinės ligos – leukemija, limfoma, sukelia niežulį visame kūne, oda iš pažiūros gali atrodyti nepakitusi).
  • Nervų sistemos sutrikimai (išsėtinė sklerozė (galvos ir nugaros smegenyse formuojasi patologinės sankaupos), cukrinis diabetas (jis pažeidžia kraujagysles, todėl sutrinka audinių ir nervų mityba), periferinių nervų pažeidimai ir juostinė pūslelinė).
  • Sudirginimas ir alerginės reakcijos (vilna, cheminės medžiagos, muilas ir kitos medžiagos gali sudirginti odą ir sukelti niežėjimą; kartais tam tikros medžiagos sukelia alergines reakcijas, pavyzdžiui, kontaktas su gebenės nuodais arba kosmetikos priemonės, maisto alergenai).
  • Medikamentai (galimos odos reakcijos su antibiotikais, priešgrybeliniais vaistais arba narkotiniais nuskausminamaisiais vaistais).
  • Nėštumas (kai kurios moterys nėštumo metu skundžiasi niežuliu, ypač pilvo, šlaunų, krūtų, rankų srityse, o gretutinės odos ligos tokį niežulį dar padidina).
  • Psichologinės ligos (nutukimas, šizofrenija, artefaktinis dermatitas).
  • Taip pat odos niežėjimą gali sukelti odos senėjimo procesai, vabzdžių įgėlimai, augalų nuodai, saulės nudegimai.

Pavojai tykantys vasarą…

Vasara visada asocijuojasi su atostogomis, jūra ir kaitria saule. Tačiau saulė gali padaryti ir žalos mūsų odai. „Nudegimai” saulėje pasireiškia paraudusia ir šiek tiek patinusia oda dėl per ilgo buvimo saulėje ir jos skleidžiamų ultravioletinių spindulių (UV) poveikio. Soliariumai taip pat gali sukelti nudegimą, nes juose naudojami UV spinduliai. Taip pat gamtoje yra gausu mums įkąsti galinčių vabzdžių. Vabzdžių kategorijos: – nuodingi (bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės) – nenuodingi (uodai, musės, blakės, utėlės).

Ką labiau „myli“ uodai
  • Apie 20 proc. žmonių dėl uodų kenčia labiau, nei kiti.
  • Jei prakaituodami išskiriate daugiau pieno rūgšties, tikimybė būti sugeltiems taip pat didesnė.
  • Kuo prakaitas senesnis, tuo jis patrauklesnis uodams.
  • Mėgstančius alų (↑T°, alkoholis prakaite).
  • Stambesniuosius.
  • Nėščiąsias .
  • Uodus  traukia aukštesnė kūno temperatūra.
Kraujo grupė:
  • I kraujo grupę turinčius žmones sugelia 2 kartus dažniau, nei tuos, kurių grupė III.
  • II kraujo grupė – dar mažiau patraukli uodams, nei III.
  • 85 proc. žmonių išskiria cheminę medžiagą, kuri leidžia uodams nustatyti jų kraujo grupę. Didesnė tikimybė, kad vabzdžiai persekios šiuos žmones, o ne 15 proc., kurių organizmai medžiagos neišskiria.
idegis

Kodėl niežti?

Uodai kanda visi panašiai, tačiau skiriasi žmonių organizmo reakcijos į šiuos įkandimus. Į alergiją linkę žmonės sureaguoja labai skaudžiai, kiti – mažiau. Taigi vienam gali iššokti didžiausias niežtintis gumbas, o kitam atsiras tik nedidelė dėmelė. Beje, kai kanda uodas, mes visada jaučiame, nes jis, kitaip nei erkė, nenaudoja nuskausminamųjų medžiagų, tačiau palieka savo baltyminius produktus, kurie iš karto stipriau ar silpniau ima veikti kaip alergenas. Būtent todėl įkandimo vietoje visada atsiranda paraudimas.

Įkandus uodui ar kitam vabzdžiui negalima kasyti niežtinčios vietos, nes taip alergenas pasiskirsto toliau, niežti dar labiau, dėl įdrėskimų gali kilti infekcija.

Patikimas antihistamininis vaistas – „Grivix” gelis

„Grivix” gelis veiksmingai mažina įvairių priežasčių sukeltą niežulį ir odos dirginimą. Gelio sudėtyje esančios pagalbinės medžiagos lengvina veikliųjų medžiagų įsiskverbimą į odą todėl niežulys ir dirginimas susilpnėja jau per kelias minutes.